Ovidija Jukoniene

Plačialapis gyslotis: gamtos stebuklingų vaistinių augalų atidengimas – Og Oasis Mūsų ryšys su gamta turi gilias šaknis ir per visą istoriją gamtos pasaulio galią panaudojome tiek išlaikymui, tiek gydymui. Viena iš tokių nuostabių gamtos dovanų yra plačialapis gyslotis, moksliškai žinomas kaip Plantago major. Šios laukinės vaistinės žolės gausu įvairiuose regionuose ir šimtmečius buvo naudojamos tradicinėse medicinos priemonėse, todėl ji yra gyvybiškai svarbi natūralaus gydymo gobeleno sudedamoji dalis. Plačialapis gyslotis, arba tiesiog gyslotis, yra artimas Ribwort gysločio (Plantago lanceolata) pusbrolis, tačiau išsiskiria platesniais lapais. Ši įvairiapusė žolė pasižymi daugybe gydomųjų savybių ir gali būti naudojama gydomiesiems užpilams, tinktūroms ir sirupams gaminti, todėl tai yra sveikatingumo pranašumų lobynas, kurį reikia ištirti. Ankstesniais laikais mūsų protėviai kreipėsi į Gyslotį kaip į patikimą „pirmosios pagalbos“ priemonę, vedančią prie populiaraus posakio: „Kelias į Gyslotį trumpesnis nei pas gydytoją“. Nors labai svarbu atsiminti, kad gyslotis negali pakeisti profesionalios medicininės priežiūros, nereikėtų nuvertinti jo nuostabių gydomųjų savybių. Pasigilinkime į kai kuriuos nuostabius šios žolės teikiamus privalumus: Gamtos gėrybių vaistinė Plačialapis gyslotis yra botaninis gyvybiškai svarbių junginių, tokių kaip flavonoidai, iridoidai, gleivės, taninai ir esminiai mineralai, sandėlis. Šios sudedamosios dalys kartu prisideda prie jo nepaprastų sveikatą stiprinančių savybių. 1. Atpalaiduojantis ir laukimą skatinantis veiksmas: Gyslotis garsėja savo raminamuoju poveikiu ir gebėjimu sumažinti kvėpavimo takų diskomfortą. Padeda išsilaisvinti gleivėms, todėl lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. 2. Gleivinių membranų tonizavimas: Tonizuojančios žolės savybės yra ypač naudingos raminant ir stiprinant gleivines, kurios atlieka esminį vaidmenį kvėpavimo ir virškinimo sistemos sveikatai. 3. Antispazminis ir antikatarinis: Gysločio antispazminės savybės padeda sumažinti raumenų spazmus ir mėšlungį, o antikatarinės savybės kovoja su pertekliniu gleivių susidarymu ir perkrova. 4. Žaizdų gijimas ir hemostazavimas: Naudojant lokaliai, gyslotis gali pagreitinti žaizdų gijimą ir turi hemostatinių savybių, kurios padeda sustabdyti kraujavimą. Plačialapio gysločio gydomojo potencialo panaudojimo būdai: Tinktūra: esant katarui ar virškinimo problemoms, tokioms kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas, gerkite po 3–5 ml (apie 60 lašų arba 1 arbatinį šaukštelį) gysločio tinktūros tris kartus per dieną. Sultys: Paruoškite gydomąsias sultis iš džiovintų gysločio lapų ir gerkite po 2 arbatinius šaukštelius tris kartus per dieną. Ši priemonė veiksminga nuo cistito, viduriavimo, plaučių infekcijų, taip pat galima tepti vietiškai ant žaizdų. Užpilas: Užplikykite gysločio lapų antpilą ir gerkite po puodelį tris kartus per dieną, kad išvengtumėte skreplių susidarymo. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip skalavimo priemonė gerklės uždegimui nuraminti. Sirupas: Paruoškite raminamąjį sirupą, į 300 ml gysločio užpilo įmaišę 225 gramus cukraus. Gerklės uždegimui ir kosuliui palengvinti išgerkite 5 ml (maždaug 1 arbatinį šaukštelį). Kompresai: Sumalkite šviežius žalius gysločio lapus, kad paruoštumėte kompresus lėtai gyjančioms ar lėtinėms opoms gydyti. Jis taip pat veiksmingas norint sumažinti diskomfortą, kurį sukelia vabzdžių įkandimai. Apsiginklavę žiniomis apie šias nuostabias savybes, kitą kartą natūralioje aplinkoje sutikę plačialapį gyslotį, nedvejodami pasigrožėkite jo stebuklais. Gamta ir vėl siūlo mums galingą sąjungininką, siekiant gerovės per nuostabų plačialapį gyslotį. Ar jums patinka tai? Pasidalinkite įkvėpimu su draugais! Neišvengiamai buvo akimirkų, kai jums prireikė šviežių petražolių, tačiau supratote, kad jų nėra jūsų virtuvės inventoriuje. Tokiais atvejais jums neabejotinai kilo mintis turėti žydintį petražolių augalą namuose. Geros naujienos yra tai, kad auginti petražoles yra daug mažiau sunku, nei galite įsivaizduoti. Turėdami tam tikrą atsidavimą ir keletą ekspertų patarimų, savo petražolių augalą galite paversti amžinu vešlių, aromatingų lapų šaltiniu. Prisijunkite prie mūsų ir atskleisime amžino ir gausaus petražolių sodinuko paslaptis. Petražolės, kilusios iš Viduržemio jūros regiono, yra kvapni žolė, kuri atlieka dvigubą vaidmenį tiek kulinarijoje, tiek tradicinėje medicinoje. Petražolių auginimas Petražolių auginimo procesas yra stebėtinai paprastas ir idealiai tinka namų sodininkystei. Nuo sudygimo iki pirmojo derliaus nuėmimo kelionė paprastai trunka apie 3–4 mėnesius. Tačiau, jei ieškote nuorodos, apsvarstykite galimybę įsigyti iš anksto sukurtą sodinuką. Kad būtų skatinamas optimalus augimas, petražolės klesti gerai patręštame vazoninio dirvožemio mišinyje. Idealų mišinį sudaro ketvirtadalis kokoso pluošto, ketvirtadalis sliekų humuso, o likusi pusė yra universali vazoninė žemė. Petražolės gali būti tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje, jei jos gauna pakankamai šviesos ir palaiko ne žemesnę kaip 15 °C (59 °F) temperatūrą. Jei nuspręsite pradėti augimą iš sėklų, patartina jas mirkyti per naktį, kad paskatintumėte daigumą. Vėliau sėklas galite sėti tiesiai į galutinius vazonus. Ankstyvosiose stadijose dirvą laikykite nuolat drėgną, kol daigai pasieks 5–6 centimetrų aukštį. Šiuo metu būtina retinti, paliekant 5 centimetrų tarpą tarp persodintų sodinukų arba 15–20 centimetrų atstumą, jei jie skirti galutiniam vazonui. Siekiant užtikrinti augalo sveikatą, labai svarbu po vazonine žeme įterpti nusausinančio žvyro sluoksnį. Tinkamas drenažas yra labai svarbus siekiant išvengti galimų augalų ligų. Petražolių brandinimas Petražolių augalo brendimas yra laipsniškas procesas. Lapų derliaus nuėmimą galite pradėti, kai augalas pasiekia maždaug 25 centimetrų aukštį. Verta paminėti, kad nors augalas gali išgyventi iki dvejų metų, derlingiausi, švelniausi lapai su plonais stiebais pirmiausia būna pirmaisiais metais. Turėdami šį išsamų vadovą, dabar esate pasirengę auginti klestintį petražolių augalą patogiai savo namuose. Leiskitės į šią naudingą kelionę ir užtikrinkite nuolatinį šios universalios žolės tiekimą, kai tik jos prireiks. Ar jums patinka tai? Pasidalinkite įkvėpimu su draugais!

Patariama valgyti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, nuo vandenės arba pabrinkimų atsiradusių dėl širdies ligų. Geriant agurkų sultis, manoma, kad išnyksta rankų ir kojų pabrinkimai, patariama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų katarais arba kosėjant 2-3 kartus per dieną po 2-3 valgomuosius šaukštus; agurkai yra nepakeičiamas ir svarbus maisto produktas sergant cukralige. Jie žadina apetitą, skatina tulžies, šlapimo skyrimąsi, švelniai laisvina vidurius. Agurkų sultys (vienos ar su medumi) naudingos sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru – jos turi stiprų baktericidinį poveikį. Agurkų sultys, kurios gydo daugybę ligų, stiprina organizmą, ypač kaulus ir kremzles, o svarbiausia (sergant radikulitu) – skatina šlapimo rūgšties ir druskų pasišalinimą iš organizmo. Agurkai – pati seniausia daržovė. Jie plačiai paplitę visame pasaulyje. Kuo jie mažesni, žalesni ir mažiau prinokę, tuo geresni ir skanesni. Pas mus agurkai atkeliavo iš saulėtosios Indijos. Laukiniai agurkai – tai lianos, augančios tropiniuose miškuose. Ilgos jų šakos lipa aukštyn medžiais, o vaisiai svyra žemyn. Agurkuose daug vandens (95-96 proc.), mineralinių druskų (fosforo, kalcio, magnio, geležies), mikroelementų (vario, mangano, sieros, kobalto, cinko, silicio, jodo). Geležies daugiau nei žemuogėse ar vynuogėse. Agurkai naudingi sergant širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis, nes švelniai šalina skysčius. “Pati vertingiausia jų dalis – pačios gamtos distiliuotas skystis” – taip apie agurkus rašė Polis Bregas. Kaip žinome, distiliuotas vanduo padeda ištirpinti daugelį nuodų, susikaupiančių gyvybinės veiklos proceso metu. Tekėdamas per inkstus nepalieka juose neorganinių liekanų ir smėlio. Daktaras Vokeris tvirtino, kad agurkai – puiki natūrali priemonė, gerinanti šlapimo sekreciją, skatinanti šlapimo rūgšties pertekliaus skyrimąsi iš organizmo, vadinasi, gydanti reumatines ligas, podagrą. Agurkai malšina acidozę, gydo lėtinius uždegiminius procesus, pūlinius. Agurkai netinka sergant ūminiu ir lėtiniu nefritu, paūmėjus inkstų nepakankamumui, sergant inkstų akmenlige. Būtina mažiau valgyti agurkų paūmėjus skrandžio opaligei, gastritui, enteritui, kolitui. Dietologai pataria į salotas su agurkais nedėti pomidorų, nes tuomet smarkiai sumažėja agurkų vertingumas. O rauginti agurkai naudingi tik sergant hipotonija ir nuo vidurių užkietėjimo. Nerekomenduotina valgyti raugintų agurkų nutukus, sergant ūminiu ir lėtiniu nefritu, paūmėjus gastritui, hepatitui, cholecistitui, tulžies takų diskinezijai. Agurkai puikiai gydo žarnyną, stimuliuoja skrandžio sulčių rūgštingumą. Agurkų sezono metu galima atsikratyti kolito. Rekomenduojama kasdien nepusryčiavus suvalgyti po 100 g smulkiai sutarkuoto agurko. Po to 30-40 minučių negerti ir nevalgyti. Nepakeičiami agurkai su medumi ir iškrovos dienomis, rekomenduojama nuluptų agurkų per iškrovos dieną suvalgyti 1,5 kg. Jie dera su visais produktais, išskyrus pieną. Gydomųjų savybių turi agurkų sėklos: jos puikiai valo kraujagyslių sieneles ir šalina nereikalingą cholesterolį. Tai labai svarbu aterosklerozės profilaktikai. Nuo Tiberijaus laikų žinoma, kad agurkų sėklos ir jauni agurkėliai mažina padidėjusį lytinį jaudrumą. Tai gerai žinojo vienuoliai, todėl vienuolynų daržuose ir šiltnamiuose buvo auginama daug agurkų. Nuo seniausių laikų žinoma agurkų sulčių savybė gydyti ir jauninti vystančią veido ir rankų odą. Agurkai tirpdo akmenis. Žmonės agurkus valgo jau beveik 60 amžių. Jie pagerina apetitą, riebalų bei baltymų pasisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkas – mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. Jie savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų. Šias daržoves rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams. Kadangi agurkuose yra daug kalio ir mažai natrio, jie rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Beje, agurkuose yra šlapimo sistemos akmenis tirpdančių medžiagų. Agurkų sultys rekomenduojamos kaip skausmą malšinantis ir raminantis vaistas sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, gelta, kosint, kamuojant dantų bei dantenų ligoms. Šiomis sultimis gydoma spuoguota ir strazdanota veido oda, šalinamos pigmentinės dėmės. Švieži agurkai stimuliuoja skrandžio liaukų funkcijas, pagerina apetitą ir maisto pasisavinimą. Net nedidelė agurkų porcija labai pagerina mėsos bei žuvies patiekalų skonį ir pasisavinimą. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga – ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak kai kurių dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo. Nustatyta, kad, kasdien suvartojant po 500 ml agurkų sulčių, per keletą mėnesių (ar net savaičių) gali visiškai ištirpti tulžies latakuose susiformavę akmenys. Ypač naudingos karčiųjų agurkų sultys. Tik negalima pamiršti, kad gydantis agurkų sultimis reikia visiškai atsisakyti miltinių produktų, mėsos, cukraus ir krakmolo. Agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą. Kasdien suvalgant po 100 g agurkų tyrės, per keletą mėnesių galima visiškai išgydyti kolitą. Agurkus naudinga valgyti iškrovos dienomis. Dauguma agurkuose esančių mikroelementų susikaupę luobelėje, todėl jos nereikia nulupti. Darže auginami agurkai naudingesni už auginamus šiltnamiuose. Ši daržovė derinama praktiškai su visais produktais, išskyrus pieną, bet skaniausi jie su medumi arba mėsos produktais. Agurkai dar yra ir puiki odos priežiūros priemonė. Juose gausu vario, jie gali mažinti reumatinius negalavimus. Taip pat valo organizmą, kadangi didžiąją dalį šios daržovės sudaro vanduo.

ŽMOGAUS PLAUKŲ SVARBA   Plaukai – tai nervų sistemos pratęsimas, visiškai korektiška juos vadinti nervais kūno išorėje, tam tikrais aukšto išsivystymo „ūsiukais“ ar „antenomis“, kurie perduoda milžinišką svarbios informacijos kiekį į smegenų kamieną, limfinę sistemą, smegenų žievę.   Žmogaus plaukai, įskaitant augančius ant vyro veido, ne tik tiesiogiai aprūpina smegenis informacija, plaukai taip pat skleidžia energiją, jais smegenų išskiriama elektromagnetinė energija išspinduliuojama į aplinką. Tai buvo nustatyta pasitelkus Kirliano efektą, kai žmogų pirmiausia fotografavo ilgais plaukais, o vėliau po kirpimo. Kai plaukai pakirpti, signalų iš aplinkos priėmimas ir išsiuntimas smarkiai suprastėja.   Plaukų kirpimas įtakoja nesąmoningą santykį su aplinkos ir vietinių ekosistemų problemomis. Tai taip pat nulemia nejautrumą bet kokiuose santykiuose bei seksualinį nepasitenkinimą.   Kad išspręsti mūsų pasaulyje esančias problemas, pirmiausia reikia pripažinti, kad daugelis iš mūsų įsivaizdavimų apie realybę yra klaidingi. Gali nutikti taip, kad pagrindinė atsakymo dalis žiūri į mus iš veidrodžio kiekvieną rytą.   Kasdienėje buityje ir skubėjime mažai kas susimąsto, kam žmogui plaukai. O juk jie mums duoti ne šiaip dėl grožio. Pas žmogų su ilgais plaukais geriau veikia intuicija. Moteris ilgais plaukais išnešios kūdikį BE TOKSIKOZĖS.   Ir dėl tos pačios priežasties jokiu būdu NEGALIMA kirpti mažų vaikų. Yra toks įsitikinimas, kad vaiką būtinai reikia apkirpti plikai, jam suėjus metams. Taigi, aš jums galiu pasakyti kad tai didžiausia kvailystė. Vaikas aktyviai pažįsta pasaulį, kiekvieną sekundę mokosi gyvenimo, o jūs tiesiog imate ir nukerpate jam visą atmintį. Jis pradeda mokytis iš naujo. Pradeda atsilikti vystymesi.   Kodėl mergaitės, kaip taisyklė, vystosi greičiau? Todėl kas jų, kaip taisyklė, neapkerpa. Įrodyta, kad vaikai, kuriems nekirpo plaukų, vystosi daug greičiau.   Visi mes žinome, kad senovėje nekirpo plaukų. Moteris nukirptais plaukais buvo laikoma pažeminta, beje visose tautose. Net vyrai nesikirpo plaukų.   Kai kuriose tautose buvo priimta pakirpti vyrų plaukus, tačiau pastebėkite, plaukai vis viena buvo tikrai ne trumpi. Plaukų jokiu būdu negalima dažyti. Visi mes mokėmės fiziką mokykloje. Daiktų spalva atsiranda pagrinde dėl bangų sugėrimo proceso. Raudonas indas atrodo raudonas todėl, kad jis sugeria visas likusias spektro spalvas ir atspindi tik raudoną. Kai mes sakome: „šis puodelis raudonas“, tai mes iš tiesų turime omenyje, kad puodelio paviršiaus molekulinė sudėtis tokia, kad jis sugeria visus kitus spindulius, išskyrus raudoną.   Taigi, jūsų plaukai turi tam tikrą spalvą, kaip mes žinome, grynos spalvos neegzistuoja, plaukų atspalviai įvairūs bei labai sudėtingi. Taigi, plaukai sugeria energijos srautus su tam tikru bangos ilgiu. Ir būtent tą energiją, kuri būtina jūsų organizmui. Kas vyksta, kai jūs dažote plaukus? Jūsų organizmas gauna jums svetimą energiją. Ir koks rezultatas? Teisingai, liga. Taigi, moterys, šimtą kartų pagalvokite, ar verta dažyti žilus plaukus, ar jie iš tiesų taip jau gadina jūsų grožį? Beje, prancūzės, kurios laikomos stiliaus ir skonio idealu, niekada nedažydavo žilų plaukų. O jūs žinote, kad vidutinis moters plaukų ilgis – iki sėdmenų? O normalus, toks, kokio užtenka aprūpinti ją būtinu energijos kiekiu – iki kelių?   Moteris ilgais plaukais turi tokią galingą energetiką, kad gali sukurti apsauginį lauką dėl savo mylimo vyro, apginti jį savo energija nuo bet kokių bėdų. Beje, vyras gauna apsauga iš savo žmonos, kai šukuoja jai plaukus.   Pas slavus buvo tokia tradicija. Išsileisti plaukus moteris galėjo tik namie arba gamtoje. Dėl tos pačios priežasties, kad palaidi plaukai (o juo labiau kirpti) sugeria visą neigiamą energiją. Taip pat ir gašlias vyrų mintis. Įsivaizduokite mergaitę, kuri visą vaikystę vaikšto trumpai apkirpta. Ir kodėl visi nustemba, kai ji užauga ir nueina prastais keliais. O jūs įsivaizduokite, kiek visokių ištvirkimų ji sugėrė per visą savo gyvenimą, tai ko gi stebėtis.   Mergaitėms pindavo kasą, ji gulėjo išilgai stuburo ir skaitėsi, jog visos šviesios Visatos jėgos per plaukus patenka į stuburą ir užpildo mergaitės kūną, Sielą ir Dvasią ypatinga gyvybine jėga, paruošdamos ją būsimai Šventai motinystės misijai. Ji simbolizavo apsijungimą gyvybinių jėgų pasaulių Javi, Navi ir Pravi. Ištekėjusi moteris, pynėsi dvi kasas, kad gautų energiją dėl savęs ir dėl savo būsimo vaiko. Kad kasos netrukdytų dirbti, jas susukdavo į kuodą ar paslėpdavo po skara.   Beje, plaukai ant žmogaus kūno atlieka tą pačią funkciją, kaip ir ant galvos. Todėl darydamos taip vadinamą depiliaciją moterys netenka papildomo energijos srauto, kuris maitina konkrečias čakras.   Europoje plaukų kirpimą pirmas organizavo Romos imperatorius Neronas, kuris įsakė apkirpti visus užsieniečių legionus plikai. Kai konsulas, vadovaujantis užsieniečių legionui, paklausė imperatoriaus Nerono, kodėl tai yra būtina, jis atsakė: „Aš nenoriu, kad jie mąstytų, man užtenka, kad jie vykdytų mano įsakymus ir nurodymus.“   O Rusijos žemėse plaukų kirpimas pradėtas praktikuoti tik su krikščionybės atsiradimu. Niekas dabar nesugebės paaiškinti, kam ir dėl ko jie kirpo savo tikėjimo pasekėjus ir savo šventikus. Perėjimą prie vyrų kirpimo XVIII amžiaus pradžioje įtvirtino imperatoriaus Petro I įsakymas „skusti barzdas ir nešioti vokiškus rūbus“, kadangi pas Petrą neaugo barzda ir jis dėl to labai kompleksavo. Taigi sprendimas buvo surastas – barzdų turi netekti ir visi likusieji.   ILGI PLAUKAI, pasak mūsų protėvių – IŠMINTIS.   Jūs niekada nesusimąstydavote, kodėl armijoje būtinai SKUTA PLIKAI, kodėl visi tikina, kad vaikams iki metų REIKIA NUKIRPTI pirmus plaukus, kodėl cerkvėse moterys PRIVALO UŽSIRIŠTI SKARĄ ant galvos? Ir, galų gale, kodėl indėnai nuiminėdavo skalpus? Plaukai žmogui suteikia PSICHINĘ JĖGĄ, kuri reikalinga, pavyzdžiui, mąstymui ir suvokimui, ji duoda žmogui tuos sugebėjimus, kuriuos vadina magiškais. KUO ILGESNI PLAUKIA, tuo daugiau galios žmogus gauna. Todėl vyras Rusijoje nešiojo pailgintas šukuosenas, o raganos (ragana, kas nežino, yra reginti motina, o ne sena pikta boba) ilgus plaukus. Praktiškai visuose dažuose yra stipraus poveikio cheminės medžiagos, kurios naikina plaukų struktūrą ir jie tampa negyvais, nustoja atlikti savo energijos kaupimo funkciją. Plaukai išties yra energijos laidininkai, bet kad galėtų atlikti šią funkciją, jų ilgis turi būti ne mažiau 7cm.   Rusijoje nešiojo ilgas kasas ne šiaip sau – kasa, esanti išilgai stuburo, buvo galinga apsauga (dabar mes žinome, kad išilgai stuburo yra pagrindinės čakros). Bet koks PYNIMAS apsaugojo nuo blogio ir tamsiųjų jėgų.   TUOS, KURIE SKUSTI, VALDYTI LENGVIAU.    Taip pažeidžiamas ryšys su protėviais ir laisvas mąstymas, užtemdomas suvokimas. Šio srauto stiprumas priklauso nuo plaukų ilgio: pirmame plauko augimo etape kuo plaukas ilgesnis, tuo srautas stipresnis, ir taip vyksta tol, kol plaukas pasiekia 10-15cm ilgį, po to srovė stabilizuojasi ir tolesnio plaukų augimo etape (maždaug 20-40cm) palaipsniui krenta iki nulio. Verta pažymėti, kas toks procesas pastebimas pas žmones su sveika, tai yra pakankamai išreikšta energetika, o pas žmones su nusilpusia gyvybine energija galima iš viso nerasti jokio srauto.   Ilgi plaukai gerai saugo savyje energiją ir neeikvoja jos veltui. Jie tampa papildoma energetine apsauga ir dar sustiprina žmogaus intuicijos jautrumą. Energetikai jautrus žmogus gana aiškiai įsitikina apsaugine plaukų galia: esant nepalankiems energetiniams poveikiams (kurių aplinkui nemažai – nuo nepalankių jaunaties dienų iki tam tikrų religinių švenčių ar dar kažin ko) ilgi plaukai pradeda žmogų erzinti, jie tampa kažkokias energetiškai tamsiais, purvinais, norisi jų atsikratyti; tačiau tai jie prisiima sau negatyvą iš išorės, jeigu jų, ilgų plaukų, nebūtų, tai visa šita tamsa ir purvas būtų žmogaus galvoje ir iššauktų jame, žinoma, ne pačias geriausias psichines būsenas.   Dėl kažkokio minimalaus energetinio srauto likusio ilguose plaukuose, tas negatyvas vėliau išstumiamas iš plaukų. Energetinis plaukų valymas – paprasčiausias šukavimas.   Plaukai yra žmogaus asmeninės energijos akumuliatoriai.   O tuo, kad plaukai apskritai yra energijos laidininkai, daugelis žmonių įsitikina netikėto pavojaus ar paprasto išgąsčio atveju. Tą akimirką plaukai atsistoja. Va todėl jie ir atsistoja – per juos įvyksta staigus energetinis išmetimas, kuris suvaidina apsauginę rolę, ir būtent einanti per juos energija juos pakelia. Šis efektas panašus elektros efektui.   Pas vyrus ne mažiau reikšminga yra barzdos ir ūsų energetika. Daugelis praktikoje pastebėjo, kad jų energetika daro įtaką  intuicijos pakilimui ir ypač reikšmingi šioje srityje yra ūsai. Ir daugelis dalykų parodo, kad tai yra ne vienintelė ūsų ir barzdos funkcija.       Ši informacija apie plaukus buvo slepiama nuo Vietnamo karo laikų. Mūsų kultūra teigia, jog šukuosena – asmeninis pasirinkimas, šukuosenos stilius – tai mada ir/arba patogumas, ir tai, ką žmonės daro su savo plaukais, tiesiog kosmetinis klausimas.   Grįžtant prie Vietnamo karo laikotarpio, galima atrasti kitokį vaizdą, nuslėptą nuo daugelio žmonių. 90-ųjų pradžioje Salli (vardas pakeistas dėl konfidencialumo) ištekėjo už psichologo, kuris dirbo veteranų reikalų ministerijos ligoninėje. Jis dirbo su karo veteranais, turinčiais potrauminių stresinių sutrikimų. Dauguma iš jų tarnavo Vietname.   Salli pasakoja: „Aš puikiai prisimenu tą vakarą, kai vyras atėjo namo nešdamas rankose oficialios išvaizdos aplanką. Jame buvo šimtai puslapių valstybinių tyrimų.   Vyras buvo šokiruotas turiniu. Tai, ką jis perskaitė tuose dokumentuose, visiškai pakeitė jo gyvenimą. Nuo tos akimirkos mano konservatoriškas, besilaikantis viduriniųjų pažiūrų vyras pradėjo auginti plaukus ir barzdą ir daugiau niekada nesikirpo. Be to, veteranų reikalų ministerijos medicininis centras tai jam leido ir dar keletas konservatyvių darbuotojų vyrų pasekė jo pavyzdžiu. Kai perskaičiau dokumentą, supratau, kodėl. Pasirodė, jog Vietnamo karo metu speciali karinio departamento kariuomenė siųsdavo slaptus agentus į Amerikos indėnų rezervacijas ieškoti talentingų skautų, tvirtų jaunų žmonių su negirdimo judėjimo per ribinę vietovę įgūdžiais. Jie specialiai ieškojo vyrų su išskirtiniais, beveik neįmanomais sekimo sugebėjimais.   Buvo pabrėžiama, kad tie kruopščiai atrinkti žmonės – tikri sekimo bei išgyvenimo ekspertai. Naujų rekrutų užverbavimui buvo naudojamos paprastai viliojančios ir gerai patikrintos frazės, tokiu būdu kai kurie indėnų medžiotojai pateko į skubią tarnybą. Tačiau po to, kai jie buvo užverbuoti, įvyko kai kas neįtikėtino. Tie talentai ir sugebėjimai, kuriuos jie turėjo rezervacijoje, paslaptingu būdu dingo ir naujokas po naujoko patirdavo visišką nesėkmę karinės užduoties metu elgdamiesi visai ne taip, kaip iš jų buvo tikimasi. Nesėkmės priežasčių paieška valdžią atvedė iki brangių tyrimų su rekrutais, ir štai kas buvo pastebėta.   Į klausimą apie nesėkmę vyresni rekrutai visi kaip vienas atsakė, kad kai juos trumpai kareiviškai apkirpo, jie nebegalėjo daugiau „jausti“ priešo, nebegalėjo naudotis „šeštu jausmu“. Jie daugiau nebegalėjo pasitikėti savo „intuicija“, negalėjo „skaityti“ slaptų ženklų taip pat lengvai, kaip anksčiau, taip pat negalėjo pasiekti subtilios ekstrasensorinės informacijos.   Taigi, tyrimų institutas užverbavo dar indėnų medžiotojų, leido jiems pasilikti ilgus plaukus ir atliko tyrimus skirtingose srityse. Vėliau jie suskirstė vyrus, parodžiusius vienodus rezultatus visuose tyrimuose, į poras. Vienam vyrui poroje jie paliko ilgus plaukus, o kitą trumpai kareiviškai apkirpo. Tada jie abu vėl turėjo įveikti išbandymus. Vyrai ilgais plaukai vienas po kito parodė puikius rezultatus, o trumpaplaukiai neišlaikydavo patikrinimų, kuriuose anksčiau demonstravo puikius rezultatus.   Šaltinis:   https://raimundasbakutis.blogspot.com/   https://straipsniai.lt/be-kategorijos/zmogaus-plauku-svarba/

  Terminas pelkė yra nesenas, nes skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose iki pat XX a. pradžios buvo vartojami vietiniai šlapių žemių pavadinimai. Vienur jos buvo vadinamos raistais, kitur – ty­rais, tyreliais, liūnais ar klampynėmis. Terminai raistas, liūnas, tyras ir tyrelis išliko tik bendriniuose kai kurių pelkių pavadinimuose arba kai kurių regionų šnekamojoje kalboje. Šiuo metu šiais terminais mokslinėje literatūroje bandoma apibūdinti skirtingų tipų pelkes ar jų dalis. XX a. pradžioje pradėjo įsigalėti bendrinis pavadinimas – pelkė. Pasak E. Šimkūnaitės, seniau Lietuvoje pelkėmis buvo vadinami nedideli, nepratakūs ežeriukai arba didesnės, vasarą neišdžiūstančios balos, netgi tvenkiniai. Terminas pelkė galėjo būti „pasiskolintas“ iš kurio nors etnografinio regiono, greičiausiai iš žemaičių, kurie ir šiandien šiuo žodžiu apibūdina net po lietaus atsiradusias balas. Panašus žodis yra latvių (pelce) ir prūsų (pelky) kalbose.

Alkoholio turintis natūralių augalinių eterinių aliejų, kai kurių juose esančių medžiagų (mentolio, linalolio, nerolio aliejaus ir kt.), bet ir kitų aromatinių medžiagų tirpalas. Produkto naudojimas: kaip gerai patikrintas namų priežiūros produktas, jis tinka dėl efektyvių komponentų daugelio nemalonių skausmų, sergančių sąnarių ir raumenų reumatu, malšinimas sergant peršalimo ir gripo ligomis – įlašinkite kelis lašus ALPA embrocation į drungną vandenį ir išskalaukite inhaliacijoms – eterinių aliejų įkvėpimas iš ALPA embrocation palengvina slogą, gripą, katarą, peršalimą, kvėpavimo sutrikimus prirūkytose patalpose bendram nuovargiui numalšinti po nepaprasto organizmo krūvio dėl ekstravazacijų, išnirimų ir smūgių – nuvalykite skausmingas vietas po fizinio streso ar sporto veiklos smulkių įbrėžimų ir žaizdų dezinfekcijai refleksiniams masažams esant reumatiniams raumenų skausmams kaip gaivus priedas prie vonios atskiedus vandeniu kompresams praskiedus vandeniu kaip burnos skalavimo priemonė burnos plovimo tikslams - labai veiksmingas nuo visų burnos infekcijų, kraujavimo iš dantenų, burnos kvapo, dantų slinkimo ir periodontito, gaivina kvėpavimą ir gargaliavimą odos priežiūrai po skutimosi atskiedus vandeniu kaip odos losjoną makiažo, pudrų ir kremų likučiams pašalinti papildomam odos valymui esant dantų skausmams - ant vatos užmaukite ALPA embrocaciją ir užtepkite ant skausmingo danties esant galvos skausmams – nuleiskite ALPA embrokaciją ant galinės kaukolės dalies, ant smilkinių ir įtrinkite į odą, esant dideliems skausmams galima naudoti kompresą pėdų prakaitavimui – pėdų vonelė šiltame vandenyje su ALPA embrocation kelionėse automobiliu – atgaiva smilkinių ir užpakalinės kaukolės dalies nušluostymu keliais lašais ALPA embrocation Jis taip pat populiarus pacientams, ilgai gulintiems lovoje – apsaugo nuo pragulų atsiradimo. Kur įsigyti? - Camelia.lt