Pavasarinė raktažolė (Primula veris) – tai daugiametis žolinis augalas, paplitęs Šiaurės pusrutulyje, ypač kalnuose. Sinonimai: šv. Petro raktai, pavasargė, batutis, pirmažiedis. Senovės graikai žinojo pavasarinę raktažolę ir vadino ją Olimpo vaistiniu žiedeliu „dodekateonu“, t. y. dvylikos dievų žiedeliu.
Pavasarinė raktažolė auga sausesnėse pievose, dirvose, pakelėse, laukuose, miško aikštelėse, žydi balandžio ir gegužės mėnesiais geltonais, medumi kvepiančiais žiedais. Yra išvesta dekoratyvinių pavasarinės raktažolės veislių, kurios auginamos darželiuose bei gėlynuose. Pasaulyje jų auga apie 600 rūšių. Paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinėje subtropinėje ir arktinėje jurtose, Himalajuose, Pietvakarių Kinijoje ir Vidurinės Azijos kalnuose, Kaukaze, Alpėse.
Lietuvoje auga savaime dvi rūšys. Tai pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė.
Pavasarinė raktažolė žinoma iš senų laikų. Senovės graikai manė, kad augalas yra gydomoji gėlė Olimpo kalno, kur gyveno dievai, ir tikėjo jos nepaprastomis gydomosiomis savybėmis.
Šis augalas labai populiarus Ukrainoje. Čia jis buvo laikomas kulto augalu ir taip pat plačiai vartojamas maistui, taip pat kaip vaistas.
Raktažolė žmonėms žinoma ne tik kaip dekoratyvinis augalas, dėl to ji sėkmingai kultivuojama, bet ir kaip vaistinis bei valgomasis augalas.
Kuo naudingos raktažolės?
Raktažolė – unikalus augalas. Pirmiausia – tai vitamino C aruodas. Nė viename augale nėra tiek vitamino C, kiek raktažolėje. Žinoma, kad raktažolės lapuose vitamino C yra keletą kartų daugiau nei salieruose, svogūnuose, ridikėliuose ir net petražolėse. Šešiuose raktažolės lapuose yra visa mums reikalinga šio vitamino paros dozė.
Šio augalo antžeminėje dalyje yra vitaminų A ir C, flavonoidų, saponinų, o šaknyse – vitamino C, karotino, mangano, glikozidų, saponinų, eterinio aliejaus.
Ką gydo raktažolės?
Nors pavasarinės raktažolės turi daugybę gydomųjų savybių, medicinoje jos nėra plačiai taikomos. Raktažolių preparatai lengvina atsikosėjimą, vartojami sergant bronchitu, plaučių uždegimu. Raktažolių lapų užpilas vartojamas hipo – ir avitaminozių atvejais.
Liaudies medicinoje raktažolės nuo seno vartojamos peršalimo ligoms, vidurių užkietėjimui, migrenai gydyti, kaip prakaito varomasis vaistas. Pavasarinės raktažolės vartojamos nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, nuomario bei daugelio kitų ligų.
Ką tik nuskintų ir sutrintų lapų galima dėti ant sumušimų, mėlynių, išorinių patinimų.
Anksti pavasarį raktažolių lapai gali būti vartojami kaip vitaminų C ir A šaltinis.
Nuo anksčiau išvardytų negalavimų patariama nakčiai išgerti karštos raktažolių žiedų arbatos, galima į ją pridėti liepos žiedų, gysločių, vaistinės ramunėlės arba medetkos žiedų. Pavasarinė raktažolė taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina kraujotaką ir valo kraują. Jos antžeminėje dalyje esančios medžiagos gali pagerinti savijautą kamuojant migrenai, neurozei, galvos svaigimui. Teigiama, kad kitados šiuo augalu būdavo gydomas net paralyžius.
Šviežių raktažolių lapų galima įberti į salotas. Jos antžeminės dalies sultis galima vartoti sumaišius lygiomis dalimis su medumi: po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį užgeriant šiltu vandeniu arba pienu.
Galima gydytis ir raktažolių šaknimis: rekomenduotina 20 g susmulkintos žaliavos užpilti 2 stiklinėmis vandens, 15 minučių pavirinti, po 30 minučių perkošti ir gerti po ¼ stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Šaknys, kaip ir lapai, gali būti vartojamos aukščiau išvardytiems negalavimams gydyti. Jas patariama kasti anksti pavasarį arba rudenį.
Liaudies medicinos receptai
- Jei trūksta vitamino C, vargina mažakraujystė, 5 valgomuosius šaukštus susmulkintų šviežių raktažolės lapelių ir 1 valgomąjį šaukštą raktažolės šaknų užpilti vienu litru verdančio vandens, pakaitinti 5-6 min. ant mažos ugnies, nukelti ir palikti vienai valandai, kad prisitrauktų.
Perkošti ir nuspausti žaliavą. Į nuovirą dėti pusę stiklinės medaus ir įpilti pusę stiklinės citrinos sulčių. Gerti po 1/5 stiklinės nuoviro 3-4 kartus per dieną tarp valgymų.
- Nuo peršalimo ligų, slogos, migrenos. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų šviežių raktažolių žiedų ir lapų užpilti stikline verdančio vandens, palikti valandą, kad prisitrauktų, nukošti. Gerti po 1/5 stiklinės 3-4 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.
- Nervų sistemai sustiprinti. 1 valgomąjį šaukštą žaliosios arbatos ir raktažolės lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti pusvalandį, kad prisitrauktų, nukošti. Gerti kaip arbatą.
- Nuo nemigos, pablogėjus regėjimui, nusilpus atminčiai. 1 valgomąjį šaukštą šviežių raktažolės žiedų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti pusvalandį, kad prisitrauktų, nukošti. Mažais gurkšneliais išgerti visą stiklinę per dieną.
Tačiau reikia atsiminti, kad raktažolių preparatų nepatartina vartoti alergiškiems žiedadulkėms, turintiems padidėjusį jautrumą aspirinui žmonėms, nėščioms moterims, vartojantiems antikoaguliantų.
Panaudojimas prieskoniams
Žali raktažolės lapai yra kvapnaus, salsvoko skonio. Raktažolės lapai dedami į daržovių ir mėsos salotas. Tinka švieži lapai ir sriuboms, iš jų gaminamas troškinys, patiekiamas prie mėsos patiekalų.
Iš raktažolių gaminama: raktažolių salotos, raktažolių ir morkų salotos.
Raktažolė – vitaminų šaltinis, augalas nusilpusiam organizmui. Auksiniai pavasario rakteliai stiprina organizmą, įveikia įvairius negalavimus. Tačiau prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.