„Betgi Lietuva yra namai visiems. Visi turime ne tik sutilpti joje, bet ir realizuoti čia save, savo gyvenimą. Per darbą, veiklą, kūrybą. Mes negalime išsilakstyti po Europas ir Amerikas – kam tada Lietuva, kam nepriklausomybė? Tikru patriotu aš laikau žmogų, sąžiningai dirbantį savo darbą ir netrukdantį kitam dirbti. Gyvenantį iš savo darbo. Daugeliu atvejų sunkiai gyvenantį. Tačiau nevagiantį, neplėšiantį, nežudantį. Toks žmogus garsiai nešaukia apie savo meilę Lietuvai, bet, kilus pavojui, eina prie televizijos bokšto ar AT rūmų. Lietuva yra jame kaip savaime suprantama vertybė. Tik dėl jos kenčia jis įvairius nepriteklius. Tačiau tiki: sutvirtėsime, liausimės kvailioję, prašviesėsime, nustosime ieškoję priešų, išmoksime valdyti valstybę, reformuoti savo ūkį mieste ir kaime...“ - Justinas Marcinkevičius